ES šalys investuoja dideles lėšas į švietimo reformas, kurios neretai pasirodo esančios neefektyvios ir nepagerina švietimo kokybės, todėl būtinas išsamesnis švietimo sistemų ypatumų suvokimas tam, kad būtų galima vykdyti pamatuotą, įrodymais grįstą švietimo politiką. Nacionalinio lygmens švietimo analizei atlikti inicijuojame tarpdisciplininį projektą, kurio metu bus įvertintas ES šalių švietimo efektyvumas ir našumas. Projekto metu bus integruotai analizuojami antriniai tarptautinių švietimo tyrimų (PISA, TIMSS, PIRLS,  2003-2018) duomenys ir Europos šalių makro rodikliai, išsamesnei Lietuvos švietimo sistemos analizei atlikti bus apjungtos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir valstybinių brandos egzaminų (VBE) duomenų bazės. Tarpdisciplininiame projekte, apjungiančiame socialinių ir fizinių mokslų žinias ir kompetencijas, bus nustatyti ES šalių švietimo sistemų efektyvumo ir našumo veiksniai. Pasiūlytas, optimizavimo metodais pagrįstas, švietimo efektyvumo ir našumo tyrimų modelis leis sutaupyti išteklius, nukreipiant juos į efektyvius švietimo kokybės gerinimo būdus. Sukonstruotas efektyvumą ir našumą matuojantis sudėtinis indeksas leis stebėti ES šalių švietimo raidą ir prisidės prie švietimo našumą užtikrinančios švietimo politikos įgyvendinimo. Sukurta unikali Lietuvos švietimo duomenų bazė leis nustatyti Lietuvos mokyklų kuriamą pridėtinę vertę mokinio pasiekimams ir įtaką mokinių socialiniam mobilumui. Sukurtas atviro kodo R paketas tarptautinių tyrimų daugialygmenei ir optimizavimo metodais pagrįstai švietimo duomenų analizei suteiks mokslininkams, neturintiems gilių statistinių ir programavimo žinių, galimybę analizuoti sudėtingas švietimo duomenų bazes. Šis projektas padės reikšmingus pagrindus tolesniems švietimo efektyvumo ir našumo tyrimams, o tyrėjų ir doktorantų tarpkryptinių gebėjimų ugdymas sukurs realias prielaidas Lietuvos mokslininkams įsitraukti į didesnes tarptautines mokslo veiklas.